Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
Pse katėr medhhebet?

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2012. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Dėgjo
    Kur'an
        online
Lexo
Kur'an online

PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Hytbeja e javės ''Modestia''

Jusuf el Kardavi

Falenderimi i takon vetėm Allahut xh sh Krijuesit tė kėsaj gjithėsi, salavatet dhe pėrshėndetjet tona qofshin pėr Muhamedin a.s., familjen dhe  shokėt e tij si dhe pėr tė gjithė ata qė e pasojnė rrugėn e tij deri nė ditėne  gjykimit.
O  ju vėllezėr musliman !
Thotė Allahu xh.sh  nė librin e tij e qė ėshtė  rrėfyesi  mė i sakt:
"E robėrit e Allahut janė ata qė ecin nėpėr tokė qetė, e kur atyre u drejtohen me fjalė injorantėt, ata thonė: paqe.
Dhe qė pėr hirė tė Zotit tė tyre natėne  kalojnė duke i bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė( falen)
Edhe ata qė thonė: Zoti ynė largojė prej nėsh buajtjen e xhehenemit, e sa dyshim se vuajtja nė tė ėshtė gjėja mė e rėnddė.
Ai vėrtet eshte vendqėndrim dhe vendbanim i keq.
Edhe ata qė kur shprenzojnė nuk e teprojnė e as nuk janė dorėshtrėnguar, por mbajtnė mesataren e j   anė tė matur.
Edhe ata qė pos Allahut nuk lusin ndonjė zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė e ka ndaluar Allahu por vetėm kur e meriton nė bazė tė drejtėsisė, dhe qė nuk nėjnė kurvėri, ndėrsa kush i punon kėto ai e gjen ndėshkimin.
Atij i dyfoshohet dėnimi ditėn e kijametit  dhe aty mbetet i pėrbuzur pėrgjithmonė.
Pėrvec atij qė ėshtė penduar dhe ka bėrė e vepėr tė mirė, tė tillėve veprat e kėqia Allahu ua shėndėrron nė tė mira. Allahu ėshtė Mėshirues, ndaj Ai falė shumė.
Ai qė ėshtė penduar dhe ka bėrė mirė, nė tė vėrtet, ai ėshtė kthyer tek Allahu dhe ėshtė i pranishėm.
Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm dhe kur kalojnė pranė punės sė keqe kalojnė duke e ruajtur karakterin e tyre.
Edhe ata qė kur kėshillohen me ajetet e Kuranit tė Zotit tė tyre, nuk u kthejnė shpinėn si tė shurdhėr e tė verbėr.
Edhe ata qė thonė: Zoti ynė na bėnė qė tė jemi tė gėzuar me punė  e grave tona dhe pasardhėsve tanė, e neve na bėnė tė shembull pėr tė devotshmit.
Pėr shkak se duruan tė tillėt shpėrblehen me njė shkallė tė lartė nė xhenet, dhe aty priten me pėrshėndetje tė Selamit.
Aty janė pėrgjithmonė , e sa vendqėndrim dhe vendbanim i mirė ėshtė ai
El Furkan ajeti 63-76

Ky ėshtė njė prezantim Kuranor nė tė cilin pėrshkruhet personaliteti i roberve  te Allahut xh.sh, Ai i sqaroi  virtytet dhe cilėsitė e ketij grupi  tė zgjedhur prej njerėzve, tė cilėt i bėri mostėr qė duhet tė  pasohet dhe shėmbull qė duhet ndjekur.
Robėrit e Zotit  janė ata qė i pėrkasin vetėm Allahut xh.sh. Nėse  vėrtet ekzistojnė rober  tė shejtanit, idhujve, epsheve apo tė dinarit e derhemit- ku Muhamedi a.s. ka thene:
" Ėshtė zhgėnjyer robi i dinarit, robi i dirhemit dhe i pasionuari pas veshjes luks, Nėse i jep dic kėnaqet, nėse nuk i jep hidhėrohet,  ėshtė zhgėnjyer dhe ėshtė alivanosur, dhe  nėse goditet nuk  shpėton" - pjese nga Hadithi I transmetuar nga Buhariu nga Ebu Hurejra…
Nėse ekzistojnė robėr tė gotės e tasit, nėse ekzistojnė robėr tė alkoolit dhe drogės, nėse ekzistojnė robėr tė dhėnė pas grave dhe epshit, atėherė ta dini se ekzistojnė edhe  robėr tė Allahut xh.sh.
Kėta janė robėrit e Allahut xh,sh qė  Shejtani a.l.  e ka zhgėnjyer veten e tij pėr tė depėrtuar tė ta, duke u munduar tė depėrtojė me  mashtrim dhe ti sundoj ata.
"Ai tha: Pasha madhėrinė tėnde , kam pėr ti shmangur prej rrugės sė drejtė qė tė gjithė. Pėrvec atyre qė janė tė sinqertė prej robėrve tė Tu. Sad- 82-83.
: Nė tė vėrtet, ti nuk ke kurrfarė fuqie ndaj robėrve tė Mi. Mrojtja e Zotit tėnd ėshtė e mjaftueshme. El Isra- 65.

Kėta janė robėrit qė i pėrkasin qenies hyjnore tė Allahut xh sh,  Robėrit e Allahut janė ata ndaj tė cilėve AI ėshtė i kėnqur qė ti ofroj te qenia e tij- emri i tij Rrahman i cili tė tregon se ata meritojnė mėshirėn e Tij, duke qenė nė rrethin e kėsaj mėshire e cila i rrethon ata djathtas dhe majtas , pėrmbi dhe poshtė kėmbeve te tyre, kjo sepse ata jane robėr tė Rrahmanit- Mėshirbėrėsit.
Po nė kėtė kaptinė, mė parė Allahu xh sh. tha pėr idhujtarėt;
" Kur iu ėshtė thėnė atyre bėni sexhde ndaj Rrahmanit-Bamirėsit tė pėrgjithshėm, ata thanė: kush ėshtė Rrahmani- Mėshiruesi! a ti biem nė sexhde atij qė ti po na urdhėron? E kjo shtoi edhe mė tepėr largimin e tyre nga feja."Furkan 60.
Nėse kėta zotėrinj nuk e dinė se kush ėshtė mėshiruesi, ekzistojnė njerėz pos tyre qė e njohin mėshiruesin. Ata  e vlerėsojėn shumė lartė Atė, i zbatojnė urdhėrat e Tij. Pos kėsaj ata janė robėt tė sinqertė dhe tė zgjedhur. U treguan tė sinqertė nė fenė e tyre pėr Allahun, e Allahu i zgjodhi ata ta pėrfaqėsojnė fenė e Tij.
A dėshion tė jesh prej robėrve tė Zotit? A dėshiron ti pėrkasish Allahut xh.sh? A dėshiron tė jesh ndonjėri prej tyre. A dėshiron te jesh anėtar nė kėtė xhemat- bashkėsi?, dhe tė jesh robė prej robėrve tė vetėm tė Tij.
Atėherė  kuptoj meritat, vecorite dhe cilėsitė e tyre. Dije se kush janė robėrit e Allahut dhe mundohu tė jesh njėri prej tyre. Kjo cėshtje nuk ka tė bėjė vetėm me fjalė goje, cėshtja nuk ėshtė vetėm hipotezė. Sa hipoteza tė shumta ekzistojnė e sa kuptime tė mrekullueshme kemi.
Ka shumė qė thonė: Unė jamė prej robėrve tė Allahut ? Por veprat e tij flasin dhe tregojėn ndryshe duke i thėnė tij: Ti je nga robėrit e Shejtanit e nuk je prej robėve tė Allahut.
Kjo sepse robėrit e Allahut posedojnė virtyte, cilėsi dhe vecori tė cilat Allahu i pėrmendi nė kėto versete. E sa shumė nevojė kemi ne tė jetojmė nė fushėn e kėtyre ajeteve tok sė bashku.
Vecori e pare e robėve tė Allahut ėshtė ajo se ata ecin ngadalė nė tokė . Shiko se si e filloi Allahu xh.sh pėrshkrimin e  cilėsive tė robėrvė tė Tij me kėtė cilėsi:
"...qė ecin nė tokė ngadalė..."
A tėrė kjo konsideratė vetėm nė ecje?!  Mėnyra e ecjes, vecoria e ecjes ka vlerė te Zoti xh.sh.
Po, kjo pėr arsye sepse ecja tregon personalitetin, rrėfen atė qė fshihet brenda prej ndjenjave dhe moralit. Mendjemėdhenjėt tiran kanė ecjen e tyre te vecant, ndėrsa  besimtarėt modest e kanė ecjen e tyre. Pra cdo cdonjėri ecėn duke treguar atė qė ka nė qenien e tij.
Robėrit e Zotit ecin qetė nė tokė , ata janė modest tė qetė e tė lehtė, ecin me njė qetėsi dhe dinjitet. Ata  nuk tregohen tė dhunshėm e as mendjemėdhej me lartėsi ndaj askujt, nuk ecin duke u lavdėruar sikurse vagabondėt. Askush prej robėve tė Allahut nuk ecėn dukė thėnė:
O tokė zgjerohu, sepse nuk ėshtė askush si unė! Jo ,  ai ecėn sikurse ai qė e di se pej tokė ka dalur e nė tė do tė kthehet, ashtu si thotė Zoti nė Kuran:
: Prej saj (tokes) Ne u  krijuam, nė tė do tu kthejmė dhe prap prej saj do tju nxjerrim edhe njė herė: TAHA 55
Zoti i Madhėruar na porositė me porosi tė urta nė kaptinėn isra. Ndalimi i ecjes duke u  lavdruar, zgjeruar , e nėnqmuar njerėzit ėshtė njera prej kėtyre porosive.]
"  Dhe mos ec nėpėr tokė me mburrje, sepse ti as  nuk mund ta cashė tokėn  e as tė arrishė lartėsinė e maleve.: Isra 37.
: ...E ti nuk mund ta qash tokėn]  sa do qė tė kėrcasish me kėmbėt tua  [ ti nuk mund ta arrish lartėsinė  e kodrave], sado qė ta zgjatėsh qafėn tėnde e ta ngritėsh kokėn tėnde nuk mund ti arrish ato. Pra ec me modesti nėse dėshiron qė tė dojė Allahu, e gjithashtu edhe njerėzit. Kjo sepse Allahu nuk e do atė qė mburret e lavdėrohet. Pėr kėtė arsye Kurani famėlartė nė tri ajete na rrėtfen porosinė e Lukmanit dhe kėshillėn e tij drejtuar djalt tė tij ku i thotė:
; Dhe mos shtrembėro fytyren tėnde prej njerėzve, mos ec nėpėr tokė kryelartė, se Allahu nuk e do asnjė mendjemadh e qė shumė lavdėrohet. Tė jesh i matur nė ecjen tėnde, ule zėrin tėnd, se zėri mė i egėr ėshtė zėri i gomarit. Llukman 18-19.
Mos dredho fytyren tėnde njerėzve- d.m.th mos fol me njerėz duke e kthyer fėtyren nė anėn tjetėr dhe mos i bėj njerėzit tė tė flasin ty duke qenė i kthyer nė anėn tjetėr, por kthehu kah ata dhe fol me ta me fytyrė drejt tyre.
...Dhe mos ec nė tokė me mburrje, se Allahu nuk e do atė qė mburret dhe qė ėshtė mendjemadh.
El-Muhtal ėshtė ai person qė e shfaq mendjemadhėsinė nė veprat e tij, ndėkaq Fehur ėshtė ai i cili e shfaq mendjemadhėsinė nė fjalėt e tij duke thėnė me mburrje p.sh. Unė jam Filani i biri i filanit apo i filan familjes.
Allahu nuk e do as mburravecin e as mendjemadhin por e do robin modest i cili e respekton veten e tij dhe nė asnjė moment nuk e pėrbuzė askėnd prej njerėzve.

... Ata tė cilėt ecin me qetėsi nė tokė...]
Nuk do tė thotė ecja e qetė se ata ecin sikur tė ishin tė rraskapitur apo tė sėmurė, siq bėjnė disa qė ia atribuojnė vetes mirėsinė dhe takvallėkun dhe tė cilėt shtiren duke ecur si tė rraskapitur apo tė lodhur. Jo krrsesi, sepse as Pejgamberi as, e as shokėt  e tij r.a nuk ishin tė tillė.
Siq transmeton Aliu r.a. se Pejgamberi.a.s. kur ecte dukej sikur po zbriste  nga njė vend i lartė te poshte, e kjo ėshtė ecja e Pejgamberėve tė vendosur, njerėzve serioz dhe trima. Nė njė rast tjetėr thotė Ibn Kaajim nga Ebu Hurerja r.a.;
[Nuk kam parė njeri mė tė bukur se Pejgamberin a.s., sikur dielli pasqyrohej nė fytyren e tij, dhe nuk kam parė dike tė ketė ecur me shpejt se ai a.s., sikur toka i hapej para tij,dhe ne shpejtonim dhe lodheshim qė ta arrinim , ndėrsa ai nuk ndiente pėr lodhje]
Kėshtu pra, Pejgamberi a.s. nuk ecte si i lodhur e as ngadalė, e shpejtėsia nuk do me thėnė kėtu  ajo e cila e humb dinjitetin, por ishte ecje mesatare, jo te ecurit e shpejt ekstrem, e as tė ngadalsuarit  e merzitshėm. Kjo ėshtė ecja e besimtarėve, Ecje e cila tregon fuqi dhe nė tė njėtten kohe modesti.
Omeri r.a njėherė e pa njė djalosh duke ecur si i lodhur dhe i tha: A je i sėmurė? Djaloshi tha Jo!  Atėherė  mos ec kėshtu i tha Omeri r.a.,  dhe e drejtoi me shkopin e tij. Pra e urdhėroi atė tė bėjė ecje tė besimtarėve modest.
Njėra prej grave tė sahabeve i pa disa djelmosha  tė rij duke ecur si tė lodhur e tė rraskapitur dhe pyeti se kush janė ata . I thanė se ata janė robėr qė bėjnė ibadet, e  ajo tha: Pasha Allahun ka qenė Omeri kur ecte shpejtonte pak, kur fliste dėgjohej, kur godiste shkaktonte dhimbje, e ai ishte vėrtet rob qė bėnte ibadet.
Tė gjitha veprimet e tija manifestojnė fuqi , por  jo me rraskapitje.
Pra fjala; Ecin qetė] nuk do tė thotė se ata ecin si tė lodhur , Jo Islami nuk e do njėriun qė ecėn si i  lodhur dhe si i sėmurė.
Omeri r.a.i pa disa njerėz duke u falur me devocion tė cilėt shtireshin duke i lėkundur kokat e tyre, e drejtoi koken e tij me shkop dhe i tha: o Filan ngrite koken e mos ne e vdis fenė tonė ta marrtė Allahu shpirtin, se devotshmėria ėshtė nė zemra e nuk ėshtė nė lėkundjen e qafės.
Kjo ėshtė ajo qė duam tė tregojmė ne rreth kuptimit tė fjalės ecje e ngadaltė.
[ Ata tė cilėt ecin nė tokė  ngadalė e qetė..] d.m.th. ecin qetė me modesti dhe fuqishėm, dhe ecje mesatare varėsisht nga mundėsia e tyre.
Kujdesi i tėrė ėshtė qė njeriu tė mos ec me mburrje nė tokė, apo mendjemadhėsi. Pejg.a.s. ka tėrhequr vėrejtjen nga kjo cilėsi e ligė ku ka thėnė:
[ Kush e shėnjtėron veten e tij dhe kush ecėn me mburrje dhe mendjemadhėsi, e takon Allahun xh.sh tė hidhėruar ndaj tij..] Gjithashtu lidhur me kėtė ka thėnė:
[Para jush, pėrderisa njė njeri ishte duke ecur me mburrje i veshur nė rroba tė bukura, sa qė i pėlqeu vetja e tij, Allahu e fundosi nė tokė, dhe ai valvitet nė tė deri nė ditėn e kijametit].    Pra ecėn i veshur nė rroba me mburrje, i pėlqen vetja e tij, kokėlartė, sfiladist i vetes, fytyrė mėrrolur, Allahu e fundosi nė tokė, ashtu sikur e fundosi Karunin kur u paraqit para popullit tė tij me mendjemashėsi pėr pasurinė e tij, e Allahu e fundosi atė.
[ Po Ne atė dhe pallatin e tij i shafuam nė tokė, Vec Allahut nuk pati ndonjė qė ta mbrojė e as vetė nuk pati mundėsi qė tė mbrohet..]  Kasas- 81.
Pėr cfarė atėherė njerėzit tregohen mendjemėdhenj? Pėrse bėhet tiran? Pėrse ngriten mbi tė tjerėt? Sikur ta shikonin veten e tyre atėherė ata do tė vėrenin atė qė thoshtė Imam Gazali - se Babai i tyre ėshtė uji e gjyshi i tyre dheu. Apo siq thotė Allahu xh.sh.
[  ... e  krijimin e njeriut e filloi nga  balta, pastaj  bėri qė pasardhėsit e tij tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt( ndyrė)... Sexhde 7-8.
Njė njeri i quajtur Mutarraf ibn Abdullah ibn shuhajr e pa njėherė Muhelebin duke ecur me mburrje, ia bėri me shėnjė dhe e ndaloi tė ecte kėshtu dhe i tha:
Kjo ecje e hidhėron Allahun xh.sh.- E Muhelebi ishte prej prijėsve tė mėdhenj, ndaj i tha atij! A nuk po mė njeh kush jam? Mutarrafi i tha: Po, tė njoh ty dhe ta njoh tė parin e tė fundit nga ty. I pari yt ėshtė spermė ndėrsa i fundit kufomė e ndyrė, ndėkaq ti nė mes kėtyre dyve bartė pėrgjegjėsi !
I pari yt ėshtė spermė- ujė i trashė, ashtu siq na vjen nga disa selef-sahabi, tė cilėt kanė thėnė: Habitem pėr atė qė ka kaluar nė kanalin e urinės dy herė se si e rritė mendjen?! Sepse ai ėshtė spermė e dalur nga babai qė ka ecur nė kanalin e urinės, e ai gjithashtu kur u lind kaloi nė kanalin e urinės.
Ka thėnė Hasani: Cuditem pėr atė qė  pastrohen nga nevoja e madhe cdo ditė, e tregohet mendjemadh para Krijuesit te gjithėsisė.
Pėrse tregohet mendjemadh njeriu? Pėr cfarė tregohet mendjemadh apo perse mburret? E pėrse lavdrohet para tjetrit , derisa fillimi i tij ėshtė ujė e mbarimi kufomė- ndryrėsisė?! Fundi i tiij ėshtė vdekja e  e cila i barazon tė madhin dhe tė keqin, tė pasurin dhe tė varfėrin, ku secili prej tyre pėrfundon nė kėtė stacion. Ndaj pėrse tė tregohen mendjemėdhenj mendjemėdhenjėt. Toka nė tė cilėn ecin njeriu me mburrje dhe mendjemadhėsi, kjo tokė vallė sa ka pėrbi nga mendjemedhėnjėt, apo nga tė pasurit apo nga pricat dhe mbrėtėrit.

Thotė njė poet i devotshėm:
" Mos ec nė tokė vetėm se me modesti   - sa popuj janė nėn tė qė ishin mė tė zotėt se ti
Nėse je nė mirėsi pushtet e fuqi           -     sa njerėz vdiqėn qė ishin mė tė fortė se ti.

Ebul Ala El mearri ka njė kadide tė mrekullueshme nė tė cilėn thotė:

-Bėrtiti kėto janė varret tona qė mbulojė tokėn e gjerė,
po ku janė varret e kohės se Adit.
Shkel lehtė , se nuk mendoj se dheu i tokės ėshtė dicka tjetėr pos kėyre trupave.
Ec  ngadalė nė ajr nesė mundesh,
sepse nuk ka mburrje kur robėrit do tė jenė lakuriq.

Nuk dihet , ndoshta toka nėpėr tė cilėn ecėn ti ėshtė varrezė e vjetėr nė tė cilėt janė tretur dhe kalbur eshtrat e popujve  tė klasės sė lartė tė njerėzve. Unė nė fillim tė ardhjes sime nė Katar kam parė varreza tė vjetra tė cilat janė hapur, mbushur dhe mbyllur, dhe janė hapur pėrsėri, janė mbushur dhe prapė janė mbyllur. Atėherė pyesim, Ku janė varrėt e atyre qė ishin para nesh? Kush e di, ndoshta toka nė tė cilėn ecim ne ėshtė varrezė e vjetėr. Kush e di ndoshta toka nė tė cilėn mburremi ne duke ecur apo duke ngasė makinėn me vrull, ėshtė varrezė e njerėzve tė mėdhenj VIP -tė kohės sė vjetėr.
Mos ec nė tokė me mburrje, njihe veten o njeri, tregohu modest ndaj Allahut, sepse ai qė tregohet modest pėr hir tė Allahut , Allahu e ngit atė person. Ai mendon se ėshtė i pavlerė, por te njerėzit ėshtė i respektuar. Ndėrkaq ai qė tregohet mendjemadh, atė Allahu e ulė. Ai mendon se ėshtė i madh por te njerėzit ėshtė i urrejtur dhe i vockėl.
Nėse njeriu mundohet qė me mendjemadhėsi , mburrje dhe lavdėrim tė rritet para njerėzve, e kundėrta ėshtė mė se e mundur. Kjo sepse kjo gje vetėm sa e bėnė tė pavlerė te njerėzit, dhe e bėnė atė qė njerėzit ta urrejnė ashtu siq edhe e  urren atė Allahu xh.sh. Pėr kėtė arsye besimtari duhet tė jetė modest, dhe ashtu si tha Aishja r.a :
"Ibadeti mė i mirė pėr besimtarėt ėshtė modestia" . Ashtu siq ishte Muhamedi a.s. njeriu mė modest , marrė parasysh pozitėn e tij te Allahu si dhe te njerėzit. Ai ecte sė bashku me shokėt e tij dhe nuk dallohej prej tyre, ulej nė mesin e tyre, sa qė ndonjė i panjohur kur vinte pyeste: Cili nga ju ėshtė Muhamedi? Cili prej jush ėshtė i biri i Abdulmutalibit? Kjo pėr arsye se ai nuk dallohej nga shokėt e tij. Gjithashtu ai punonte nė shtėpinė e tij, qepte rrobat e tij, rregullonte nallet e tij,e milte delen, ndihmonte shėrbėtorėt e shtėpisė dhe bluante drithin me duart e tij fisnike.
Njeriu besimtarė duhet tė mėsoj modestinė dhe tė ecėn me maturi, Kjo ėshtė cilėsia e parė e robėrve tė Allahut.
Modestia shfaqet nė ecje, gruaja muslimane ia shton ecjes edhe maturinė apo etikėn, ashtu siq e pėrshkruan Allahu bijėn e Pejgamberit Shuajb ku tha:
:Te ai erdhi njėra prej atyre dy vajzave e cila ecte e turpėruar: Kasas 25.
" E mos tė kėrcasin me taket e tyre, nė mėnyrė qė tė dihen cfarė fshehin prej stolive tė tyre:  Nur 31.
Ajo qė pranohet te   Allahu dhe te njerėzit ėshtė vepra e pastė nga lavdėrimi dhe mburrja. Zoti nuk e shikon personin qė e tėrheq rrobėn zvarrė nga mendjemadhėsia, e as atė qė tregohet mendjemadh ndaj njerėzve dhe i mjafon njeriut qė tė shfaq mendjemadhėsi ndaj vėllaut tė tij musliman. Jo, por Allahu i shikon njerėzit modestė, tė cilėt tregohen modest ndaj Allahut dhe ndaj njerėzve . sa qė Ai e lavdėroi thjeshtėsinė pėr besimtarėt ku thotė pėr robėrit e sinqertė:
: ... tė cilėt janė modest ndaj besimtarėve, krenar ndaj pabesimtarėve..." Maide 54.
E lusim Allahun xh.sh qė tė na bėjė pej robėrve tė Tij,
"Tė cilėt i dėgjojnė fjalėt  dhe pasojnė atė mė tė mirėn prej tyre. Tė tillėt janė ata qė Allahu i udhėzoi nė rrugėn e drejtė dhe tė tillėt janė ata tė  menqurit" Zumer 18
Kėrkoni falje nga Zoti juaj sepse Ai ėshtė Falės, Mėshirues, dhe lutuni se Ai iu pėrgjigjet. 
Hydbeja e dytė:
E falėnderojmė Allahun xh.sh i cili e falė mėkatin, e pranon  pendimin, dėnuesin e rreptė, i gjithfuqishmėm, nuk ka zot jetėr pos Tij, tek ai ėshtė kthimi.
Dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pervec Allahuti i cili ėshtė i vetėm dhe nuk ka shok, nė dorėn e tė Cilit ėshtė pushteti dhe qė ka mundėsi pėr cdo gjė. I Cili e krijoi vdekjen dhe jetėn qė tju sprovoj se cili prej jush ėshtė me vepėr miri, Ai ėshtė i Pushtetshmi dhe ėshtė Falės.
Dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij, Rruga e ndriquar, pėrgėzues dhe qortues, Paqa e Allahut qoftė mbi tė, mbi familjen dhe  shokėt e tij, dhe mbi tė gjithė ata qė thėrrasin nė rrugėn e tij, udhėzohen me synetin e tij, dhe bėnė pėrpjekje si ai deri nė ditėn e gjjykimit.
O Zot na bėnė tė ditur nė fenė tonė,na mėso atė qė na bėnė dobi, dhe na bėnė dobi nga ajo qė mėsuam, Ti vėrtet i dėgjon lutjet tona.
O Zot pėrmirėsona fenė tonė qė ėshtė koka e cėshtjeve tona dhe na pėrmirėso dynjanė tona nė tė cilėn jetojmė, dhe rregullona vendin nė ahiret nė tė cilin do tė shkojmė, na e zgjat jetėn tonė nė cdo punė tė hajrit, dhe na privo nga jeta duke na ruajtur nga cdo punė e keqe.
O Zot bėre ditėn e sotme mė tė mirė se tė djeshmen, tė nesėrmen me tė dobishme se tė sotmen, dhe bėre pėrfundimin e mire tė tė gjitha punėve tona, dhe na ruaj na nėnqmimi nė kėtė botė dhe ndėshkimi nė botėn tjetėr.
O Zot na ndero e mos na nėnqmo, na jep e mos na ndalo, na shto mirėsitė e mos na mungo, bėna ndikues e mos na bėj tė ndikuar prej dikuj, dhe tė jesh i kėnaqur ndaj neve dhe ne ndaj teje.
O Zot na ndihmo kundėr armiqėve tė fesė, O Zot na ruaj na sherri i tyre, dhe bashkoje fjalėn tonė kundėr tyre.
O Zot bashkoje fjalėn e muslimanėve nė udhėzim dhe devotshmėri, dhe nė luftėn nė rrugėn tėnde o Zot i tė gjitha botėve.
Amin.



Shqipėroi nga Gjuha Arabe  Mr. Adnan Berbatovci
_____________________________________________________________
Marre nga libri Hytbe te Shejh Kardavit-  pergatiti pėr botim Hoxhė Halid Sead Pjesa e II- tė

Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes