Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
Qepa dhe vetitė e saj shėruese
Autor: Mr.Idriz Xhigoli

Qepa ėshtė kulturė perimore shumė e lashtė.Rritet nė njė lartėsi rreth 60-100 cm,gjethet janė jeshile nė formė cilindrike dhe dallojnė nga llojet e afėrta tė familjes sė qepės nga preshi dhe hudhra.Si origjinė e saj konsiderohen dy
qendra:qendra e parė konsiderohet Azia Qėndrore,Turkmenistani,Afganistani etj kurse si qendėr e dytė:Persia,Turkmenia etj.
All-llahu nė Kur’an thotė ”Madje kur ju thatė:”O Musa,ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqimi (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me cka mbin toka prej perimeve tė saj,pre trangujve,prej hudhrave,prej thjerrėze(groshė)dhe prej qepėve tė saj!” (El-Bekare,61).
Faraonėt nė Egjipt e kishin njohur dhe konsiderua qepėn si tė shenjtė , ishin betuar nė tė dhe emrin e saj , e kishin pavdekėsuar nė shkrimet nėpėr mure tė tempujve dhe papiruse . E vendosnin nė arkivole me trupa tė balsamosur , sepse besonin qė tė vdekurve u ndihmonte tė merrnin frymė pasi tu kthehej jeta. E kishin ndaluar konsumimin e saj gjatė festive qė njerėzve tė mos u rridhnin lotėt sepse festat janė pėr gėzime e jo pėr tė qarė.Mjekėt nė atė kohe e vendosnin qepėn nė grupin e ushqimeve qė japin energji dhe qė u ndahej punėtorėve qė ndėrtonin piramida. Nė Greqinė e lashtė atletėt hanin sasi tė mėdha tė qepės sepse besohej se ata forconin gjakun. Gladiatorėt romakė mbėshtjellnin trupin e tyre me qepė pėr tė zhvilluar muskujt. Nė shekullin XVI qepėt janė pėrdorur edhe nė trajtimin e infertelitetit, jo vetėm te gratė por edhe te kafshėt shtėpiake. Ebu Davudi nė Sunen regjistron hadithin nga Aijshja r.a ,se e kishin pyetur pėr qepėn prandaj kishte thėnė:”E fundit qė kishte ngrėnė Pejgamberi s.a.v.s.,pėrmbante qepė. Pėr shkak tė erės sė pakėndshme pėrmendet nė dy Sahihe qė Pejgamberi a.s e kishte ndaluar konsumimin e qepės para shkuarjes nė xhami.
Vetitė shėruese tė qepės:
-Ndikon nė uljen e kollesterolit nė gjak,zvogėlon paraqitjen e kancerit nė zorrėn e trashė,nė ftohje,rregullon florėn e zorrėve,rrit imunitetin.Pėr forcimin e zemrės,pėr tensionin e lartė tė gjakut,largimin e pagjumėsisė dhe nervozės,lehtėson kollėn,rregullon sheqerin nė gjak,rregullon tretjen,ndezjen e bajameve,sėmundjen e mushkėrive dhe bronkitin,sėmundja e ujit,lehtėson dhembjen,plagėn dhe djegiet,temperaturėn e lartė.Qepa pėdoret edhe pėr mbėshtjelljen e kėmbėve dhe pėr ata qė kanė lėshimin e venave. Mbėshtjellje tė tilla zbusin dhembjen dhe rrisin qarkullimin e gjakut. Siq thonė hulumtuesit britanikė, pėrbėrja e qepės mund tė ndalojė ndezjet kronike dhe pasojat e arteriosklerozės, sipas sė cilėve, konsumimi I 100-200 gr qepė mund tė ketė ndikim pozitiv nė zvogėlimin e proceseve qė mund tė bien deri te sėmundja e zemrės dhe sulmit nė kokė. Doktor Mustafa Kamil, dekan I fakultetit tė bujqėsisė dhe sektorit pėr bimėt nė El-Ez’heru me rastin e visitės sė tij bėrė Rusisė kishte hetuar qė popujt e atjeshėm konsumonin qepėn nė sasi tė mėdha dhe konsideron se kjo nuk ėshtė e rastėsishme por se ėshtė e bazuar nė hulumtime tė drejta shkencore. Ėshtė vėrtetuar se pėrtypja e qepės pas disa minutave mjafton qė ta pastrojė gojėn nga tė gjitha bakteriet duke pėfshirė edhe shkaktarėt e difterisė.
Katėr profesorė nga fakulteti I mjekėsisė Victora dhe universitetin New Castle kanė publikuar qė studimi I tyre ka dėshmuar se konsumimi I qepės, qoftė e freskėt, pjekur apo e zier, zvogėlon mundėsin e sėmundjes nga tromboza.Nė kėtė zbulim, hulumtimi ėshtė bėrė nė njėzet e dy pacientė mosha e sė cilėve ėshtė sjellur nga 19-87 vjet. U ėshtė servuar nė mėngjes nga 60 gr I pėrgatitur nė mėnyra tė ndryshme, dhe rezultati ka qenė sė kishin fituar imunitet ndaj trombozės. Nė mėnyrė konstante kishin zhvilluar hulumtime nė mostra tė gjakut tė pacientėve dhe kishin zbuluar se substancat qė gjenden nė qepė dhe qė pengojnė trombozėn dhe zvogėlojnė mundėsinė e sėmundjes nga ajo mbetet e njejtė nė temperatura tė larta dhe nuk shkrihet nė ujė. Ėshtė vėrtetuar qė qepa , qoftė e freskėt, e fėrguar apo e zier, zvogėlon mundėsinė e sėmundjes nga tromboza dhe zvogėlon efektin e shujtave tė yndyrshme qė ndihmojnė paraqitjen e trombozės.
Shurup shėrues nga qepa:
Gjysėm kg qepė grihet dhe zihet nė gjysėm litri ujė ,pėrzihet me sheqer apo mjaltė,zihet ngadalė tri orė.Lihet nė shishe tė mbyllura dhe si bar shrytėzohet disa herė nė ditė me ujė tė vakėt apo qumėsht .Ky bar ėshtė I mirė pėr sėmundjet e mushkėrive dhe organeve tė tretjes.
Shėron edhe diabetin:
Merret njė kokėrr qepė,ndahet nė katėr pjesė dhe futet nė njė enė me gjysėm litri ujė,ku lihet prej mbrėmjes deri nė mėngjes.Uji kullohet dhe pihet esull menjėherė I tėrė.Kėshtu vazhdon pesė ditė me rradhė duke bėrė cdo mbrėmjė nga njė pėgatitje.
Qepa kundėr pagjumėsisė:
Nė makinėn pėr bluarjen e mishit hudhen dy koka tė qepės dhe lėngun e fituar e pini me pak ujė tė vakėt apo qumėsht dhe njė lugė mjaltė natyrisht para fjetjes.
Tabela nė vijim shpjegon cka gjendet nė 100 g tė qepės sė thatė:

Ujė............. 9.9 gr   
Yndyrė........ 1gr       
Vitamin A.... 20 iu      
Vitaminė B.. 0.5 mg   
Vitaminė C.. 37 mg   
Hekur......... 3.1 mg
Proteina............. 10.1 gr
Karbohidrate...... 75.2 gr
Vitamina B1.......  0.23 mg
Acidi Nikotinik....  1.1 mg
Kalcium..............  158 mg
Fosfor................  256 mg

Vlera energjetike e 100 gr qepe ėshtė 350 kalori.


Literatura:____________________________

-Mjekėsia nė tė ushqyerit e Muhammedit a.s-Dr.Abdul Basit Muhammed El-Sajjed
-Mjekimi me bimė dhe fruta mjekuese-Prof.Abedin Shabani
-Pemėt,Perimet dhe Drithėrat nė mjekėsinė popullore-Bedri Halimi

Pse katėr medhhebet?

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Lexo
Kur'an online

Dėgjo
    Kur'an
        online
PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes