Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
Pse katėr medhhebet?

Krijimi i njeriut sipas Kur’anit dhe hadithit
Autor: Mr. Idriz Xhigoli

“Tė bazuar nė autoritetin e Abdullah ibn Mesu’dit r.a. i cili thotė: Dėgjova Pejgamberin a.s duke thėnė: ”Me tė vėrtetė krijimi I secilit prej jush ėshtė I formuar nė mitrėn e nėnės sė tij,dyzet ditė si farė gjallėruese mandej shėndėrrohet nė gjak tė ngjizur, qė zgjatė afėrsisht tė njėjtėn kohė,mandej


shėndėrrohet nė copė mishi pėr katėrdhjetė ditė,mbas kėsaj periudhe All-ahu dėrgon engjullin,I cili I jep shpirtin dhe nė tė njėjtėn kohė ėshtė i urdhėruar t’I shkruaj katėr gjėra:Rrizkun e tij,veprimet e tija,periudhėn e gjallėrisė sė tij nė kėtė botė,dhe sa do tė jetė fatkeq apo I lumtur.Pasha Atė (All-ahun) qė nuk ka zot tjetėr pėrveq Tij,me tė vėrtetė ndonjėri prej jush bėn vepra qė I pėrkasin xhenetit derisa arrin njė gjysmė pashi kėnaqėsi nė mes tij dhe xhenetit,e atij I paraprin libri,e ai vepron me vepra tė xhehnemit dhe pėrfundon me hyrjen e tij nė tė.E ndonjėri prej jush bėn vepra qė I pėkasin xhehnemit,deri sa arrin njė gjysmė pashi largėsi mes tij dhe xhehnemit,e atij I paraprin libri,e ai vepron me vepra tė xhenetit dhe pėrfundon me hyrjen e tij nė tė.”

Hadithi i sipėrtheksuar bėn pjesė nė rradhėn e haditheve tė vėrteta.Ėshtė i shėnuar nė koleksionin e Imam Buhariut dhe Imam Muslimit.

Gjatė leximit tė kėtij hadithi vėrejmė se ky hadith ndahet nė dy pjesė.

Pjesa e parė qė pėrfshin krijimin dhe zhvillimin e njeriut nė barkun e nėnės sė tij.

Pjesa e dytė trajton zhvillimin shpirtėror tė njeriut.Ėshtė pėr t’u habitur se edhe pse All-llahu xh.sh e pėrshkroi krijimin e njeriut nė Kur’an para XV shekujsh prapėseprapė ka shumė njerėz tė cilėt janė tė bindur nė teorinė e Darvinit,se njeriu ėshtė krijuar nė mėnyr evolutive.

Mjafton qė njeriu qė logjikon tė shikojė vetveten dhe do tė shohė njė krijesė madhėshtore,qė ėshtė vepėr e All-llahut tėplotėfuqishėm.

Ēdo qelizė e trupit tė tij,e fton qė t’I besojė dhe t’i nėnshtrohet Krijuesit tė Madhėruar.

All-llahu xh.sh nė Kur’an thotė:

“Edhe nė tokė ka argumente pėr ata tė bindurit.Po edhe nė vet-

en tuaj.A nuk jeni kah e shihni” (Edh-Dhariat:20-21)


Krijimi i fėmijės nė barkun e nėnės kalon nė disa etapa:

Etapa e parė “Fekondimi”

Etapa e dytė “Gjaku i ngjizur”

Etapa e tretė “Copė mishi”

Etapa e katėrt “Formimi i eshtrave”

Etapa e pestė “Veshje e eshtrave me mish”

Etapa e gjashtė “Formimi i trupit dhe forma e tij”

Etapa e shtatė “Formimi i shqisave”

Etapa e tetė “Dhėnia e shpirtit”

Etapa e parė “Fekondimi”

Gjatė kohės sė fekondimit kryhet bashkėveprimi nė mes tė farės sė mashkullit dhe vezorės sė femrės.Si rezultat i kėtij bashkėveprimi nėzigot krijon kontradita tė brendshme.Kjo kontraditė bėhet forca lėvizėse fillestare pėr zhvillimin e mėtejshėm tė zigotit.All-llahu xh.sh nė Kur’an thotė:

“O ju njerėz,vėrtet Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre...” (El-Huxhurat:13)                                                                                          
3000 spermatozoide luftojnė pėr tė depėrtuar nė vezore, por arrin vetė njė prej tyre,dhe kjo bėhet nėse All-llahu xh.sh dėshiron.

Etapa e dytė “Gjaku i ngjizur”

Nė fjalorėt e gjuhės arabe,siē janė “El Misbah el munir” ose “El-Munxhid”,do tė gjejnė se fjala (alak) varje,pėrdoret pėr (esencė)

pėr ēdo gjė qė lidhet,kapet etj.Tė njėjtėn gjė e bėn edhe gjaku i

ngjizur,i cili kapet pėr murin e mitrės sė femrės,ku mbillet dhe

i mbėshtjellė me gjak tė trashė nga ēdo anė.

Ky gjak i ngjizur veēohet nė disa shtresa:

1.)Shtresa e jashtme

2.)Shtresa e brendshme.

Kjo ėshtė kuptimi i fjalės sė All-llahut qė thotė nė Kur’anin fisnik:

“O ju njerėz,nėse dyshoni pė ringjalljen,atėherė (mendoni kr- ijimin tuaj qė) Ne ju krijuam prej dheu, pastaj prej uji, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur...” (El-Haxhxh:5)

Etapa e tretė “Copė mishi”

Kjo etapė e quajtur “copė mishi” ėshtė pėrmendur tri herė nė Kur’an.Ndėrsa komentuesti e Kur’anit kėtė copė mishi e pėrshkruajnė nė madhėsi sa mund ta pėrbėjė njeriu ose mund ta pėrtypė,apo pjesė tė formėsuar e tė paformėsuar.Pėr kėtė etapė All-llahu xh.sh nė Kur’an thotė:

“E atė copė mishi e shėndėrruam nė eshtra,edhe shtresave ua veshėm mishin...” (El-Mu’minun:14)

                                                                                                            
Etapa e katėrt

Pėr kėtė etapė ka folur dijetari i njohur,Ibn Kajim El Xhevziu,qė thotė “gjatė kėsaj etape bėhen dy formime,njėri ėshtė i fshehtė,nuk paraqitet dhe ėshtė formim i pėrcaktuar,ndėrsa formimi tjetėr ėshtė i dukshėm,dhe ėshtė sipas kėsaj rradhe:

1)Formimi dhe krijimi shkencor,qė ende nuk ėshtė shfaqur .

2)Fillimi i formimit tė fshehtė,qė ende nuk mund ta dallojnė shqisat e tė pamurit.

3)Formimi qė mund ta dallojnė shqisat e tė pamurit,por ende nuk ėshtė plotėsuar.

4)Formimi i plotė,pas tė cilit vjen menjėherė dhėnia e shpirit”.

Etapa e pestė “Veshja e eshtrave me mish”

Kjo etapė pėrfshin muajin e katėrt tė shtatėzanisė,ėshtė koha kur bėhet veshja e eshtrave me mish.

Allahu xh.sh. nė Kur’an thotė:

“...Edhe eshtrave ua veshėm mishin...” (El-Mu’minun: 14)

Sipas shkencėtarėve tė  mjekėsisė bashkėkohore,gjatė kėsaj kohe foshnjes I duken qartė kėmbėt,nė kėmbė duken disa fije tė holla me ngjyrė tė kuqe tė mbyllėt.Nė ato fije ėshtė gjaku qė I ushqen eshtrat. Kėmbėt gjatė kėsaj kohe bėjnė lėvizje pa pushuar;ato lėvizje nėna nuk ėshtė nė gjendje t’I hetojė deri nė fund tė muajit tė katėrt.

Etapa e gjashtė “Formimi I trupit dhe forma e tij”

Nė Kur’an gjaejmė shumė ajete tė cilat flasin rreth formimit tė trupit tė foshnjes nė narkun e nėnės.Gjithashtgjatė kėsaj etape bėhet edhe formimi i shqisave tė tė dėgjuarit dhe shqisave tė tė pamurit.      All-llahu xh.sh. nė Kur’an thotė:

“Ai ėshtė qė ju krijon ju nė mitra ashtu si tė dojė” (Ali Imran: 6)

Komentuesit e Kur’anit rreth kėtij ajeti kanė dhėnė tri mendime:    

1)Tė ka krijuar nė mėnyrėn qė ka dashur Ai,qė t’i ngjasė babait,nėn-

ės,axhės,dajės etj.

2) Tė ka krijuar nė mėnyrėn qė ka dashur Ai,tė bukur,tė keq,tė gjatė, mashkull a femėr.

3)I ka dhėnė njeriut formėn mė tė bukur dhe e ka dalluar prej krijesave tjera.

Etapa e shtatė

Allahu xh.sh. ėshtė Ai i cili i krijon shqisat e tė dėgjuarit dhe tė pamurit.Gjatė kėtij krijimi nuk mund tė ndėrhyjė askush pėrveq Allahut xh.sh.

Sipas shkencave bashkėkohore,foshnja nė barkun e nėnės i dėgjon zėrat e nėnės sė vet.

Allahu xh.sh. nė Kur’an thotė:

”Ai ėshtė qė ua krijoi tė dėgjuarit,tė pamurit dhe tė kuptuarit tuaj; sa pak jemi mirėnjohės”. (El-Mu’minunė: 78)

Etapa e tetė

Nė Kur’anin fisnik sinonimet pėr fjalėn shpirt janė pėrmendur nė njėzet e katėr vende.Shpirti ėshtė forma hyjnore,pėr tė cilin nuk di askush tjetėr pėrveq All-llahut xh.sh. e neve nuk na takon tjetėr,veēse tė tregojmė pėr detyrėn dhe veprimin e tij.Shpirti ėshtė faza e fundit e krijimit tė njeriut:ai i jep trupit lėvizje pas gjendjes pasive.Nė kėtė etapė tė krijimit Zoti xh.sh. e dėrgon Engjullin,i cili ia jep shpirtin foshnjes nė barkun e nėnės.

Njeriu ėshtė i pėrbėrė prej shpirtit dhe trupi,shpirti i takon kara-kterit primar,kurse trupi atij sekondar.Ne vetėm deri diku mund t’i  ēasemi fshehtėsive dhe hulumtimeve tė trupit tė njeriut ,nė mėnyrė qė pėrmes pėrsosmėrisė sė tij,tė zbulojmė pėrsosmėrinė absolute dhe Urtėsinė e Allahut xh.sh.

Njeiru so gjendet nė periudhat mė brutale tė historisė sė vetė dhe ėshtė vėrtet tronditėse qė ai njeri vrapon verbėrisht nga shkatėrrimi i vetvetes,nga shkatėrrimi i tė gjitha arritjeve me dekada e shekuj.Besimi islam orienton shikimet tona nga Allahu dhe gjithėsia,nga materia, shpirti dhe vetvetja.Nė rradhė tė parė ėshtė me rėndėsi tė theksohet ajo qė thotė Kur;ani dhe Muhamedi a.s.pėr vlerė e diturisė sepse dituria e bėn njeriun qė tė njohė Krijuesin e vet dhe tė mos mbetet i hutuar,sa tė vijė nė atė gjendje qė tė besojė se materia ėshtė krijues i njeriut,apo njeriu e ka prejardhjen prej majmunit e shumė e shumė gjepura tjera.Kėto gjėra janė nė kundėrshtim me fjalėn e All-llahut xh.sh.mirėpo ata qė besojnė materien,kėtė fjalė e thonė nga injoranca,pa i njohur fjalė e Allahut xh.sh.pa i njohur dispozitat e fesė islame,sepse sikur tė kuptonin fjalėt e Allahut,nuk do tė thoshin se materia e ka krijuar njeriun.Kjo vjen nė kundėrshtim edhe me logjikėn e njeriut.Deri sa materia ėshtė element i vdekur dhe i ngushtė,si mund qė nga vdekja tė vijė jeta ose nga i vdekuri tė vijė i gjalli.E ne e dimė se Allahu xh.sh.ėshtė i gjallė dhe i gjalli u jep jetė tjerėve e jo e kundėrta.

Nė hadith potencohet edhe shkrimi I rrizkut,veprimit tė tij dhe afatit tė tij jetėsor.Gjithashtu potencohet edhe fati i tij se a do tė jetė i lumtur apo fatkeq.

Kėto gjėra tė potensuara nė hadith,nuk janė imponim ndaj njeriut,njeriu ėshtė i lirė nė veprat dhe jetėn e tij.Ai ėshtė zgjedhės i tė mirės dhe tė keqes,por domethėnja e hadithit qėndron nė atė se ēdo gjė qė vepron njeriu ėshtė nė dijen e Allahut xh.sh dhe praninė e Tij.

Jeta e njeriut ėshtė e caktuar prej Allahut xh.sh.Dhe gjithashtu pėrfund-imin e saj e di vetėm Ai (Allahu xh.sh.).

Nė hadith ėshtė cekur se njeriu bėn vepra tė xhenetit e si pėrfundim ėshtė zjarri me xhehnem.Kėtu Pejgamberi aludon te njerėzit qė veprat e mira i bėjnė pa qėllime tė pastėrta,pa pasur pėr nijet nė to kėnaqėsinė e Allahut xh.sh.I bėn vetėm sa pėr sy e faqe.E Allahu xh.sh i di fshehtėsitė e njeriut.

Gjithashtu ėshtė cekur se njeriu gjatė jetės bė vepra tė kėqija e si pėrfundim ėshtė xheneti.Kėtu pejgamberi a.s aludon te njerėzit qė nuk kanė pasur qėllime tė kėqija nė zemėr,ose ka bėrė vepra tė kėqija e pėr to ėshtė penduar nė fund tė jetės sė tij.E pėrfundimi i jetės ėshtė me vepra tė mira.                                                                               


© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Dėgjo
    Kur'an
        online
Lexo
Kur'an online

PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes