Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
K O L U M N E

Shkaqet e mospajtimit tė muslimanėve

Shkruan: Imam Muhamed Ebu Zehra
Tė ushqyerit mes Islamit dhe mjekėsisė

Shkruan:
Mr.Idriz Xhigoli
Si t'ia kthejmė krenarinė Islamit

Shkruan: Bahri ef.Sejdiu
Aborti nė Islam
Autor: Mr. Idriz Xhigoli

Aborti nuk ėshtė njė problem qė paraqitet vetėm tek ne por ėshtė njė problem qė ėshtė i pėrhapur nė tėr arenėn ndėrkombėtare.

Aborti ka qenė gjithmon temė diskutimi tek teologėt, mjekėt, gjyqtarėt etj.



Abort quhet ndėrprerja e shtėzanisė duke e nxjerrur fetusin me qėllim me anene e mjeteve mekanike, fizike siq ėshtė operacioni, ose me atė kimike  me pilula abortive.

Duhet ta kemi parasysh se trupi i njeriut fillon me momentin e fekondimit d.m.th bashkėveprimi i fares sė mashkullit dhe vezorės sė femrės qė si rezultat formohet zigoti.


Ndarja e abortit

Sipas mjekėve aborti ndahet nė tri lloj abortesh:

1. Aborti spontan

2. Aborti me qėllim

3. Aborti sipas shkaqeve shėndetsore.


Aborti spontan

Aborti spontan quhet aborti i clili njė grua ka mbetur shtatėzėn  dhe pa dėshirėn e saj prishet fetusi pėr shkaqe shėndetėsore, ndonjė infeksioni apo ngritje peshe, vjen deri te aborti pa dashje. Ky abort nuk ėshtė i ndaluar dhe nuk ėshtė mėkat.

Aborti me qėllim
Ėshtė fakt se kėto aborte ndodhin nė vendet e zhvilluara te nėnat qė mendojn se kan njė numėr tė madh fėmijėsh, apo shtatėzanis sė pa dėshiruar. Ose te femrat e moshes sė re pas kontakteve seksuale tė pa dėshiruara, nxirret fetusi me dhunė dhe vjen deri te aborti i qėllimt. Ky abort ėshtė i ndaluar dhe ėshtė mėkat.

Gjithashtu sipas mjekėve komplikimet mjekėsore qė mund tė shoqėrojn njė abort tė qėllimt, mund tė klasifikohen nė tri grupe:

1.Tė menjėhershme, njė ose dy orė nga kryerja e abortit.

Hemoragji e madhe si pasoj e dėmtimeve nė uterus (mitėr), pėrformimi i uterusit dhe dėmtimet e shumta si pasoj e nxjerrjes  me forcė e pjesve kockore fetale.

Heqja jo e plotė e produkteve tė fetusit ēka mund tė shėrbej si njė terren i pėrshtatshėm pėr procese tumorale nė tė ardhmen. Kėtu hynė edhe ana traumatike e vetė aktit tė abortit, si njė akt criminal, qė gjithashtu len pasoja edhe nė shėndetin mental te nėnės.

2.Tė vonuara, qė ndodhin disa orė deri disa ditė pas abortimit.

Shumica e komplikimeve ndodhin pas javės sė parė: Hemorogjia  ėshtė shkaku mė i shpeshtė, qoftė nga dėmtimet gjatė aktit tė kryerjes sė abortit apo si rezultat i mbetjes nė mitėr tė produkteve tė fetusit.

Infeksioni, i cili shpeshher mund tė jetė me pasoja tė mėdha, njė pjesė e aborteve nė kushte jo spitalore shpeshėher e gjejnė vdekjen pikėrisht nga ky komplikim.

3.Komplikacione tė largėta

Janė ato qė ndodhin disa javė deri disa vjetė pas abortit.

Infertiliteti (mospasja fėmijė) ėshtė njė prej pasojave tė abortit, e cila ėshtė konstatuar nė shumė prej grave qė kanė kaluar kėtė dramė. Ėshtė i njohur fakti se plot ēifte, edhe nė vendin tonė, pas njė aborti nė fėmijėn e parė, me vite tė tėra, nuk kanė mundur tė kenė fėmijė tė tkerė, ose raste tė tjera qė shtatėzanit pas abortit janė pėrcjellje me komplikacione dhe rritja e zhvillimit i atyre fėmijėve ka qenė shumė i vėshtirė, pėr shkak tė shėndetit tė tyre jo tė knaqshėm qė prej lindjes.


Aborti si pasojė e shkaqeve shėndetėsore

Nė kėtė grup abortesh hynė shkaqet shėndetėsore tė nėnės e cila rrezikon direkt jetėn e saj nė mbajtjen e femijės.

Nėse vėrtetohet nga ana e mjekut besnik se jeta e fėmijut nė bark rrezikon jetėn e nėnės, atėher lejohet aborti, ngase nuk duhet sakrifikuar  jeta e nėnės pėr jetėn e fetusit. Ajo ėshtė shtylla e familjes dhe pėr kėtė shkak nuk ėshtė e logjikshme qė jeta e saj tė sakrifikohet pėr fetusin qė nuk ka ende personalitet tė vetin si dhe ėshtė pa obligime dhe pėrgjegjėsi. Ky lloj aborti nuk ėshtė i ndaluar.

Shumė jurist, njerėz, dijetar, shkencėtar, kanė punuar rreth kėsaj qėshtjes sė abortit, dhe kan ardh nė pėrfundim se kėtu krijohen dy indikacione. Indikacioni mjeksor dhe indikacioni social.

Indikacioni mjeksor kėtu hynė se kur vazhdimi i shtatėzanis  do tė rrezikonte jetėn e gruas shtatėzėn apo shėndetin fizik a psikik, ngase gruaja ėshtė bazamenti i fetusit dhe nuk rrezikohet jeta pėr embrion. Ky lloj aborti ėshtė i lejuar nė islam.

Indikacioni social nė tė bėnė pjesė shtatėzania e pa dėshiruar, numri i madh i fėmijėve, gjinia, shtatėzania e moshės sė re apo tė vjetėr, tė gjitha kėto lloj abortesh janė tė ndaluara dhe lirisht mund ti quajm krim i shėmtuar.

Pejgamberi a.s krijimin e fėmiut nė barkun e nėnės e pėrshkruan nė njė hadith ku thotė:

“Tė bazuar nė autoritetin e Abdullah ibn Mes’udit (r.a) i cili thotė: Dėgjova Pejgamberin a.s duke thėnė: Me tė vėrtet krijimi i secilit prej jush ėshtė i formuar nė mitrėn e nėnės sė tij, dyzet ditė si farė gjallėruese, mandej shėndrrohet nė gjak tė ngjizur qė zgjat afersisht tė njėjtėn kohė, mandej shėndrrohet nė copė mishi pėr katėrdhjet ditė, mbas kėsaj periudhe All-llahu dėrgon engjullin, i cili i jepė shpirtin dhe tė njėjten kohė ėshtė i urdhėruar t’i shkruaj katėr gjėra: Rrizkun e tij, veprimet e tija, periudhen e gjallėris sė tij nė kėtė botė, dhe se a dotė jetė fatkeq apo i lumtur.”

Hadithi i sipertheksuar bėnė pjesė nė radhėn e haditheve tė vėrteta. Ėshtė i shėnuar nė koleksionin e Imam Buhariut dhe Imam Muslimit.

Gjatė leximit tė kėtij hadithi vėrejm se ky hadith ndahet nė dy pjesė.

Pjesa e parė qė pėrfshin krijimin dhe zhvillimin e njeriut  nė barkun e nėnės sė tij.

Pjesa e dytė trajton zhvillimin shpirtėror tė njeriut. Ėshtė pėr tu habitur se edhe pse All-llahu xh.sh e pėrshkroi krijimin e njeriut nė Kur’an para XV shekujsh prapėseprap ka shumė njerėz tė cilėt janė tė bindur nė teorin e Darvinit, se njeriu ėshtė krijuar nė mėnyr evolutive.

Afati kohor i seciles prej kėtyre etapave ėshtė me sa vijon:


Etapa e parė “Fekondimi” – zgjat perafėrsisht njė javė.

Etapa e dytė “Gjaku i ngjizur” – diqka e varur zgjat perafėrsisht dy javė.

Etapa e tretė “Copė mishi” – kjo etap zgjat perafėrsisht njė jav pra java e katėrt.

Etapa e katėrt “Formimi i eshtrave” – kjo etap zgjat perafėrsisht dy javė.

Etapa e pestė “Veshje e eshtrave me mish” – kjo etap paraqitet nė javėn e shtatė.

Etapa e gjashtė “Formimi i trupit dhe forma e tij” – kur embrioni merr formėn e veqant kjo etap paraqitet dikun rreth javės sė dhjetė pas fekondimit.

Etapa e tetė “Dhėnia e shpirtit” – kjo etap paraqitet nė muajin e katėrt kur Zoti xh.sh e dėrgon melekun pėr tja dhėnė shpirtin embrionit.

Me anė tė mjekėsis bashkėkohore mjekėt kan arritur tė zbulojn se qė nė javet e para embrionit i dallohen shum gjėra p.sh.

Ne javen e pestė i duken qartė hunda dhe gishtat e embrionit

Ne javen e gjasht i dallohet qart skeleti i embrionit

Ne javen e dymbdhjet janė tė formuara tė gjitha organet e embrionit dhe nga ky moment fillon rritja dhe zhvillimi i tyre.

Pra kėtu shihet qart nėse bėjm abort nė javen  e pestė, faktikisht embrionit ja kemi nxjerrur hunden dhe gishtat, e nėse bėhet nė javen e gjashtė ke thyer skeleton e embrionit, kurse nėse abortohet nė muajin e katėrt ku edhe hyn shpirti nė trupin e embrionit, faktikisht vetem se e kemi mbytur njė fėmij tė gjall.

Ky fillim i qenjes njerzore pas fekondimit ėshtė njė proces qė pėrbėhet nga disa faza tė cilat zhvillohen nė disa etapa.

Prandaj gjithmon problemet teologjike, morale, filozofike kan qenė se kur fillon jeta e embrionit, menjeher pas fekondimit apo mė vonė. Pra pikėrisht pėr kėt dilem duhet patur shumė kujdes dhe tė kemi argumente tė qarta nė mėnyr nėse themi se zigoti ėshtė person atėher duhet tė mbrohet si qdo qenje tjetėr njerėzore. Ngase jeta pėr njerun ėshtė qėshtja mė primare dhe duhet kushtuar kujdes tė veqant.

Eshte per te ardhur keqe qe ne boten e moderuar te ndodhin keto gjera te shemtuara ,prandaj duhet te zgjohet ndergjegjia e te gjith njerzve per ta mbrojtur jeten e embrionit.kjo pergjegjsi bie me se shumti mbi shtetin qe te marr masat e nevojshem  dhe ti nxjerr ligjet te cilat mrojn jeten e embrionit.

Nje dukuri  e shemtuar qe po qarkullon ne kosoven e pas luftes eshte se eshte rritur numri i vajzave qe abortojn ne moshen e re ndermjet 15-26 vjet. Kjo dukuri eshte rezultat i asaj se me te vertet meriton nje liri e shfrenuar e te rinjeve dhe nuk ekziston kurfar ligji qe i ndjek keta te rinje penalisht per kete dukuri te qoroditur.Shkaku tjeter qe i shtyn keta tė rinje te marrin nje hapė kaq tė rrezikshem ėshtė edhe papunsia e madhe dhe gjendja e rend ekonomike  keshtu qe detyrohen ta ndėrpresin jeten e embrionit dhe te bejn planifikim familjar.Mirpo kjo nuk eshte arsye ngase nenat tona Zoti i shperbleft me xhennet ikan rritur femijet me kushte edhe me te veshtira ekonomike edhe kan pasur me shume femijė mirpo nuk kan ditur te ankohen apo te abortojn e ti hudhin femijėt e tyre ne kante tė mbeturinave. Falė sakrifices se tyre sot ne jemi populli me i ri ne Evropė dhe krenohemi me kėtė vepėr. Zoti xh.sh ne Kur’an fisnikė thotė  “Mos i mbytni femijet tuaj nga frika e varfėris, se Ne ua sigurojm furnizimin tuaj ,e mbytja e tyre ėshtė mekat i madh” isra 31. Nė qoftėse e marrim e shiqojm numrin e aborteve ne Shqiperi kemi me vrejtur se sa ishte ligji i fort ndaj atyre nėnave qė abortojn, numri i aborteve ka qen shume i vogėl ndersa nė atė kohė qė ka qen ligji me i butė numri i aborteve ka qenė rekord.

Ne vitin 1986 - ka pasur vetem 7 aborte

Me 1991 - ka pasur 224 aborte

1993 kan ndodhur 9017 aborte

1995-23.000 aborte

1996-24.000aborte

E sa e sa aborte kryhen jasht intitucioneve shtetėrore e larg syve te familjeve te tyre nuk e din askush. Ndėrsa nė Kosovė sipas disa statistikave numri i abortėve nė sptalin gjinekoligjik nė Prishtinė bėhen diku rreth 35 aborte nė muaj, e sa aborte bėhen nė klinikat private e larg syve te familjarėve nuk e dinė askush. 

Sekretari i shtetit te vatikanit lidhje me abortin thote:Nuk mund ti shtohen vrasje vrasjeve.Edhe nesefoshnjat e palindura persona ne embrion,jane gjithsesi subjekte

Njerzore ,me te gjith dinjetetin  e tyre prej qenjenje njerzore.Natyrisht duhet te luftojme

Kunder dhunes ndaj grave ,kunder kesaj forme qnjerzore te dhunes qe eshte perdhunim

E duhet  te luftojm te gjithe,ne mrojtje te dinjetetit te grave,te qdo gruaje.Do te citoja ketu

Nje document qe ka kaluar ne heshtje,dokumentin e Kongregates per Doktrinen e fese,nenshkruar nga kardinali i atehershem Racinger dhe nga une.”Bashkpunimi i burrit

Dhe i gruas ne Kishe e shoqri”.Duhet ta shpetojme jeten,edhe  nese eshte fryt i dhunes.

Njerėzit tė cilet kanė definuar pikėpamjet rreth kėsaj qėshtje kan arritur qe tė marrin qėndrime tėqarta duke i rrumbullaksuar ato nė tri pozita:

a. Nuk duhet lejuar aborti ngase qdo herė ėshtė i gabuar.

b. Lejohet aborti nėse bėhet nė muajin e katėrt.

c. Lejohet aborti nė qdo kohė.

Sidoqoft aborti ėshtė qėshtje shum e keqe, prandaj duhet tė trajtojm pėrfundimin e jetės sė embrionit me aq pergjegjėsi sikur tėishim duke i dhėnė fund jetės sė qdo individi.

Sipas Hipokratit, fetusi bėhet me shpirt pas muajit tė tretė tėbarrės, ndėrsa sipas Aristotelit dhe Platonit vetėm pas lindjes, kėshtu qė sipas tyre embrioni mund tė nxirret pa problem dhe mundėsi tė pa kufizuar.


Qėndrimi i sheriatit islam pėr abortin:

Islami e lejon muslimanin tė merr masa preventive, contraceptive, por nuk lejon tė kryhet krim mbi shtatzanin kur tė paraqitet realisht.

Fukahat janė tė mendimit se aborti pas formimit tė fetusit dhe dhėnjes sė shpirtit ėshtė i ndaluar dhe konsiderohet krim.

Imam Gazaliu bėn dallim midis kontracepcionit dhe abortit dhe thotė: “Kontracepcioni nuk ėshtė si aborti, ngase aborti ėshtė krim mbi gjallesėn e formuar”.

Aborti qėshtje juridike:

Aborti ėshtė problem juridik ngase janė bėrė pėrpjekje tė ndryshme pėr parandalimin e tij dhe pėr kėtė arsye ka mbetur ni problem nė pėrmasa tė mėdha nė sferėn e drejtėsis.

Shumica e vendeve tė evropės nė pėrjashtim tė Irlandes e kanė legalizuar abortin.

Nė Itali kufiri pėr abort ėshtė nėntėdhjet ditė.

Nė Austri aborti ėshtė i mundshėm nė tre muajt e parė.

Nė Irland ėshtė i ndaluar aborti.

Nė Gjermani mund tė bėhet nė dymdhjet javėt e para.

Nė Spanjė lejohet aborti vetėm nėse vihet nė rrezik jeta e gruas, ndėrsa nė Suedi lejohet deri nė javėn e tetumbėdhjet.

Nė Zvicer aborti ėshtė vepėr penale.

Nė Kosovė ende ėshtė nė fuqi ligji i ish-jugosllavis i cili nuk precizon saktėsisht deri kur ėshtė i lejuar aborti.

Kurse nė Shqipėri gjatė kohės sė regjimit komunist, aborti ishte i ndaluar me ligj dhe rastet e abortit ndodhnin nė kushtet specifike pėr tė shpėtuar jetėn e nėnės. Kurse ndėrprerja ilegale e shtatzanis me ose pa dashjen e gruas, dėnohet me heqje lirie deri nė dy vite, dhe nė raste me nderlikime apo me vdekje tė gruas, dėnimet ishin shumė tė rėnda.

Me 1991-1992, nė shqipėri u ligjerua e drejta e abortit dhe numri i klinikave qė krynin kėtė veprim shtohej ēdo ditė.



Literatura e konsultuar:__________________________


1.  “Sahihul Buhari” nė gjuhen shqipe  volume VIII

2.  “Mrekullit e Kur’anit” Muhamed Mutevveli sharavi

3.  “Mrekullit shkencore nė Kur’an”  Abdul Mexhid ez-Zindani

4.  “Komentimi i Haditheve sipas metodologjis shkencore” Mr. Musa Vila

5.    Biologjia per klasen e III Gjimanaz. Dr. Esat Dauti, Dr. Ahmet Berisha, Dr. Ismet Bajraktari, Dr. Fetah Halili Prishtin 2001

6.   Biologjia e klases se II Gjimnaz. Dr. Daut Rexhepaj, Eshref Saraqini, Kasamedin Abdullahu. Prishtin 2002

7.   Biologjia per klasen e I Gjimnaz. Dr. Ahmet Berisha, Dr. Abdullah Zeka. Mr. Qazim Pajazitaj. Prishtin 1998

8.   Biologjia per klase e IV Gjimnaz. Dr. Esat Dauti. Dr. Ahmet Berisha. Dr. Ismet Bajraktari. Dr. Fetah Halili. Prishtin 2001

9.   Amnesty International dhe aborti qendrimi i kishes, tribun e mbajtur, 2007.

10. E permuajshme sociale – kulturore dhe educative “Familja” nr.5 viti i VII i botimit (62) prill 2006

11.  Hallalli dhe Harami nė Islam. Dr. Jusuf Kardavi

12.  Biologjia e klases sė II tė shkolles sė mesme “Eshref Saraqini” Prishtinė 2001.

13.  Biologjia e klases sė III tė shkolles sė mesme tė Mjekėsis, Dr. Ismet Bajraktari, Dr. Ahmet Berisha.

Duaja e hatmes sė Kur'anit

Shkruan:
Mr. Adnan Bėrbatovci
© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Lexo
Kur'an online

Dėgjo
    Kur'an
        online
PDF

Nė Gjuhėn Shqipe