Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
Pse katėr medhhebet?

Shpirti-ekzistencė  mistike
Autor: Adnan Bėrbatovci

Krijatura e njeriut pėrbėhet prej dy elementeve, asaj trupore –fizike dhe elementit tjetėr mistik shpirtit. Allahu  xh sh  na e sqaron kėtė gjė duke na ofruar shembuj praktik tė cilėt edhe vetė ne i vėrejmė nė jetėn e pėrditshme.

Si Islami ashtu edhe shkenca  na mėsojnė se ana fizike e njeriut ėshtė e ndėrtuar nė mėnyrėn mė precize dhe tė pashoqe , dhe sikur tė imagjinohej ēfarėdo forme tjetėr , nuk do tė  mund tė krahasohej  as pėr sė afėrmi me figurėn e mrekullueshme tė saj. Si tė mos jetė kėshtu kur dihet mirėfilli se atė e krijoi dhe e pėrsosi Krijuesi i Pashoq Allahu xh.sh.

“Vėrtet qė Ne e krijuam njeriun nė formėn mė tė pėrsosur” 1

Duke e analizuar formėn e jashtme tė njeriut, ne kėnaqemi duke shikuar njė konstrukt tė shkėlqyer dhe tė jashtėzakonshėm, kjo krahas  anės sė brendshme tė tij e cila vėrtet na mahnit me mekanizmin dhe precizitetin e organikės nė pėrgjithėsi. Po e pėrmendim vetėm njė prej  mijėra elementeve nė trupin e njeriut tė cilat funksionojnė nė mėnyrė  tė saktė marramendėse. Vetėm nėn lėkuren e njeriut gjenden mbi katėr miliard stacione tė cilat si zakonisht kanė lidhje direket me trurin.

Ndaj me plotė tė drejt themi se vetėm  aspekti fizik i njeriut ėshtė shkencė nė vete  dhe konsiderohet universitet qė mėsohet pėr tė. E tėrė kjo falė Zotit tė Madhėrishėm.

Ne myslimanėt nuk e injorojmė aspektin fizik  sepse ashtu na mėson Islami,por atė e konsiderojmė si njė gjė e cila duhet tė vihet nė shėrbim tė njė qėllimi tjetėr. Trupi apo aspekti fizik gjithmonė duhet tė jetė nė shėrbim tė shpirtit, sepse vetėm si i tillė trupi meriton tė respektohet. Ndaj  trupin e vė nė lėvizje shpirti kur ai  bashkohet me tė.

Materialistėt dhe femohuesit njeriun e njohin vetėm nga ana e jashtme, fizike  duke e mohuar ēdo gjė tjetėr nė tė jashtė kėtij pėrkufizimi.

Ata e mohojnė ekzistencėn  e shpirtit dhe ēdo gjė qė ka ndėrlidhje me tė. Islami  na mėson se si na krijoi dhe na krijon Zoti xh .sh dhe se si na i dha shpirtin.

Sa do e pėrsosur qė tė jetė ana trupo-fizike ajo nuk mund tė ketė asnjė vlerė nėse asaj i mungon shpirti.

    Materialistėt njeriun e konsiderojnė njėsoj sikurse llojet e kafshėve,veēse  njeriu me procesin e evolucionit ka arritur tė zhvillohet dhe etapė pas etape erdhi deri te vetėdijesimi dhe  pėrceptimi i gjėrave nė mėnyrėn e duhur. Ky ėshtė opinioni i tyre edhe pse nuk qėndron aspak me tė vėrteten fetare dhe shkencore.

Njėri prej studiuesve materialist  pas njė studimi dhe analize serioze qė bėri rreth elementeve  prej tė cilave pėrbėhet trupi i njeriut  erdhi nė pėrfundim se:

Nėse e marrim njė njeri mesatarė qė  peshon 75 kg., atėherė do tė shohim se trupi i tij pėrmban kėto substanca:


1)     Sasi tė yndyrės qė mund tė shėrbej nė prodhimin e 7 sapunėve.

2)     Karbon- qė mund tė shėrbej pėr prodhimin e 7 lapsave

3)     Fosfor-qė mund tė prodhoj 120 kokrra ndezėse

4)     Krip tė jodizuar qė shėrben pėr njė tretje tė zakonshme

5)     Hekur- me tė cilin mund tė prodhohet njė gozhdė mesatare

6)     Gėlqere – me tė cilėn  mund tė ngjyroset njė kotec i pulave

7)     Sulfur- me tė cilin mund tė pastrohet njė qen nga pleshtat  dhe

8)     Sasi uji diku rreth 4.5kg. .2.


Bazuar nė kėtė studim edhe pse nuk dyshojmė nė pėrbėrjen  e vėrtet te kėtyre elementeve qė i pėrmban trupi i njeriut , mund tė konkludojmė se tė  gjitha kėto gjėra  nė treg  kushtojnė vetėm 5 euro.

Ndaj trupi  konsiderohet vetėm si bartės i njė margaritari me vlerė. Vėrtet  njeriu qetėsohet dhe disponohet kur e kupton qė ai e  posedon edhe anėn shpirtėrore e cila sigurisht se nuk mund tė gjendet  pėr tu blerė nė treg. Po edhe sikur tė gjendej, vallė a do te kishte dikush te holla pėr ta blerė ? Falėnderuar qofte Zoti xh sh I Cili sendin qė nuk paguhet na e dhuroi pa tė holla.

Mė nė fund trupi vdes, dhe ana fizike e njeriut merr fund, ku trupi i pa jetė i kthehet origjinės sė vet nga e cila u krijua,(tokės) ndėrkaq shpirti kalon nė botėn e pėrjetshme.

Duhet ta kemi tė qartė se mohuesit e vlerės shpirtėrore, si ata tė mijėra viteve, si nė kohėn tonė ashtu dhe ata qė do tė vijnė, kanė parametra tė njėjta. Thjesht banda a tyre  nuk do qė tė pranojnė  faktin e ekzistencės sė shpirtit,pėr shkaqe qofshin ato materiale,sigurisht djallėzore dhe asnjėherė pėr shkaqe shkencore. Idhujtarėt kurjeshit kishin njė armiqėsi dhe urrejtje tė madhe ndaj Islamin dhe Muhamedit a.s. Ata mundoheshin me ēdo kusht ta mposhtnin dritėn e Islamin duke mos kursyer gjuhėt e as gjymtyrėt e tyre. Por nėse ēdo gjė mposhtet me mekanizma tė tillė, Islami nuk mund tė mposhtet kurrė. Ai ėshtė rruga e vetme e zbritur prej Zotit ,Krijuesit tė qiejve dhe tė tokės nė tė cilėn  pėrplasen dhe shkatėrrohen cytjen dhe intrigat e ēdo pėrbindėshi tė egėr. Kėshtu pas shumė orvatjeve pėr ta mposhtur Islamin ,kurejshitėve  iu shpenzuan mjetet. Megjithatė ata nuk pushuan sė kėrkuari tė ndonjė intrige tė mundshme e cila do tė ishte nė favor tė tyre. Ata kaluan me qindra kilometra lag dhe shkuan ne Medine ku u takuan me krerėt e fiseve hebreje dhe kėrkuan prej tyre ndonjė kėshillė apo mėsim se si ta mposhtin Muhamedin a.s. dhe fenė e tij.

Klerėt jehudi i mėsuan parinė kurejshite qė ta pyesin Muhamedin a.s. pėr tri gjėra:

1)    Ta pyesin atė pėr Dhulkarnejnin

2)    Pėr banorėt e shpellės- A-shabul- Kefin

3)    Pėr shpirtin.

Dhe mė pas ju thanė: Nėse u pėrgjigjet nė kėto tri gjėra atėherė dijeni se ai ėshtė i dėrguar i Allahut. Kurejshitėt u kthyen tė gėzuar nga Medina dhe e pyetėn Muhamedi a.s. e njėra prej pyetjeve pra ishte edhe Ēfarė ėshtė shpirti? .3.

Pejgamberi a.s. Iu pėrgjigj nė tė gjitha pyetjet, ku lidhur me shpirtin ua lexoi ajetin e zbritur enkas pėr kėtė ēėshtje.

“Tė pyesin ty pėr shirtin ,thuaj se shpirti ėshtė prej ēėshtjeve tė Zoti tim, Dhe nuk ju kam dhėnė prej njohurive vetėm se pak” El Isra 85.  .4.


Ēfarė ėshtė shpirti?

Ndaj pyesim! Vallė ēfarė ėshtė shpirti, si dhe a mundemi tė argumentojmė se ai ekziston?

Fjala shpirt- rruuh- nė Kuranin fisnik  ėshtė pėrmendur nė 21 vende, duke aluduar nė kuptime tė ndryshme. Po i cekim disa nė vijim:.5.

1) Me fjalėn –rruuh- shpirt kihet pėr qėllim ēdo gjė  tėrheqėse ,e kėndshme dhe abstrakte

nėpėrmes sė cilės gjallėrohen dhe pėrmirėsohen njerėzit, e ajo gjė ėshtė shpallja,Kurani apo dėrgesa profetike.

Thotė Zoti xh sh.:
“Dhe kėshtu Ne tė kemi frymėzuar ty  rruhun (frymėzim dhe mėshirė) nga Urdhri dhe Vullneti Ynė.”  Eshura 52.   6

Nė kėtė citat Kuranor Allahu xh sh e quajti shpalljen apo Kuranin fisnik si shpirt. Kjo sepse ai  e gjallėron njeriun duke e nxjerrė atė  prej vdekjes sė injorancės nė jetėn e diturisė,si dhe prej vdekjes sė  politeizmit nė jetėn e Imanit-besimit.

2) Me nocionin shpirti besnik –rruhul emin- quhet Xhibrili a.s.

  “Ata tė dėrguar!Ne i parapėlqyem disa prej tyre ndaj disa tė tjerėve,disave Allahu u foli(live): tė tjerė Ai i ngriti nė shkallė tė larta nderi,dhe Isain birit tė Merjemes ,Ne i dhamė prova dhe dėshmi tė qarta dhe e mbėshtetėm atė me shpirtin e shejtė.rruhul kuddusin...” Bekare 253.  7

3).Isai a.s. gjithashtu quhet shpirt prej Zotit.
“...Mesihu i biri i Merjemes nuk ishte asgjė tjetėr pėrveē se i dėrguar i Zotit dhe fjalė e Tij dhuruar Merjemes dhe shpirt( Sikurse shpirtrat e tjerė)...”  8

Isa a.s. u frymėzua me jetė tė cilėn Allahu xh.sh e frymėzoi nė Merjmen.

4)Quhet shpirt edhe ndonjė  melek madhėshtorė tė cilin askush tjetėr pos Allahut nuk e njeh ,ose kihet pėr qėllim grup engjėjsh tė cilat kanė njė tretman jashtėzakonisht tė lartė dhe nder tė madh.

“Engjėjt dhe ruhu ngjiten tek Ai nė njė ditė, pėrmasa e sė cilės janė sa pesėdhjetė       mijė vjet.”  El mearixh 4      . 9. 

5)Me nocionin (rruuh) kihen pėr qėllim shpirtrat e njerėzve apo faktori i brendshėm  i cili ndikon nė funksionalitetin e trupit,duke e bėrė atė tė lėviz ,tė zhvillohet, tė ushqehet etj.

“Kėshtu  qė kur Unė t’i kem dhėnė plotėsisht formėn atij dhe ti kem fryrė shpirtin qė e kam krijuar pėr tė,atėherė pėrkuluni para tij duke rėne nė sexhde(si nderim)” El Hixhr29.

Duhet  tė pėrmendim se shpirti i Ademi a.s .iu  atribuua Zotit xh sh si  shenjė nderi dhe respekti pėr njeriun.

6)Me nocionin rruh- shpirt kihet pėr qėllim ,forca,qėndrueshmėria, mbėshtetja, ndihma nėpėrmes sė cilave Zoti xh sh i pėrkrah dhe ndihmon ata robėr qė Ai dėshiron.

“...Pėr tė cilėt Ai ka shkruar besimin nė zemrat e tyre dhe i ka forcuar  me (rruuh),dritė,udhėzim,ndihmė  nga Vetė Ai....” ElMuxhadeleh 22.   11

Nė Kuranin fisnik shpirtrat e njerėzve si zakonisht nuk emėrohen  me nocionin –rruuh- ,por ata quhen  -nefs-. Fjala nefs  qė nėnkupton shpirt gjithashtu ėshtė synonim i njėjtė me nocionin –rruhh-  dhe si i tillė pėrdoret pėrderisa ėshtė sė bashku me trupin.Nė momentin kur ai largohet prej tij ,atėherė quhet –rruuhh-.   .12.


Ēfarė ėshtė shpirti?

Shpirti ėshtė krijesė prej krijesave tė Allahut xh sh, i takon botės mistere-te fshehtė, i padukshėm dhe i cili ka kontroll dhe ndikim tė plotė nė ēdo pjesė tė trupit. 

Mendja sa do qė tė mundohet nuk ėshtė e aftė tė njoh materien e shpirtit,por ajo  mund  tė    jap opinionin e saj rreth ndikimit tė tij nė trupin e njeriut. Ekzistojnė definicione tė ndryshme lidhur me tematikėn ne fjalė por duhet tė theksojmė se tė gjitha kėto definicione janė pėrpjekje e dijetarėve tė ndryshėm pothuajse tė tė gjitha fushave shkencore pėr tė arritur deri te njė definicion korrekt.

Thotė Imam Xhuwejni :

“Shpirtrat janė krijesa tė ndjeshme tė ndėrlidhura me trupa tė ndjeshėm. Allahu e caktoi qė jeta  e trupave tė vazhdoi derisa shpirtrat qėndrojnė sė bashku me ta. Nė momentin kur  shpirtrat shkėputen prej trupave atėherė si zakonisht vdekja ngadhėnjen mbi jetėn”

Thotė dijetari i njohur Fejruz Abadi:

“Shpirti ėshtė butėsi hyjnore ,si dhe element prej elementeve tė botės sė lartė,i cili me ndihmėn hyjnore ndėrlidhet me botėn e poshtme nė bazė tė kategorisė sė krijesave,ndryshimit tė gjendjeve qė ndėrlidhen me to. Me qenė se njeriu ėshtė i pėrkryer nė fizionomi,veti dhe mentalitet atėherė ai ndėrlidhet me shpirtin mė tė mirė. Ndaj askush nė kėtė botė nuk di pėr misterin dhe  dukjen e asaj krijese tė kėndshme(butė).

Mu’tezilja dhe Suffitė thonė se shpirti  ėshtė element i  veēantė, i ndėrlidhur me trupin. Ata madje mendojė se shpirti nuk qėndron brenda nė trup por as jashtė tij, do tė thotė ėshtė i varur.

Disa prej  juristėve tė Malikive thonė qė shpirti  ka formėn e trupit .Do tė thotė shpirti ėshtė sikurse trup  fluror i cili ka duar ,kokė ,kėmbė ,pra ashtu sikurse trupi i njeriut. Dhe nė qoftė se njė pjesė e trupit kėputet atėherė butėsia e shpirtit e tėrheq  pjesėn nga vetja prej pjesės sė kėputur para se kjo tė ndodh.   .13.

Ekzistenca e shpirtit

E marrim shembull njė plak tė shtyrė nė moshė, ku trupi i tij veē ėshtė dobėsuar dhe i tėri lėngon nga sėmundjet e pleqėrisė. Ky plak i moshuar me tė gjitha ndryshimet qė i kanė pėsuar gjymtyrėt e trupit tė tij dhe me gjithė sėmundjet e tija tė shumta ėshtė nė gjendje qė tė  tregoj tėrė tė kaluarėn  e fėmijėrisė dhe rinisė sė tij. A thua vallė sikur tė mos ekzistonte shpirti si do tė kishte mundėsi qė tėrė tė kaluarėn e tij ta rrėfej pa kurrfarė problemi.

Ky dhe shumė shembuj tjerė praktik pa dyshim se na shėrbejnė si argumente tė bindėse pėr ekzistimin e shpirtit.

Si do qė tė jetė, bota  shpirtėrore ėshtė e gjerė dhe shumė pak dimė pėr tė. Njė gjė duhet ta kemi parasysh se ne ushqehemi me gjėra tė mira dhe jo helmuese pėr trupin tonė qė tė shpėtojmė nga sėmundjet vdekjeprurėse. Gjithashtu edhe shpirti e do ushqimin e vet tė preferuar. Ndaj aspak nuk gabojmė nėse themi dhe atė para mbarė njerėzimin:

Deshėm apo nuk deshėm ta pranojmė , kuzhinieri mė i mirė i shpirtit  gjatė gjithė kohėrave ka qenė dhe do tė jetė vetėm Islami.



Fusnotat:_______________________________________________________


1)     Et-tinė ajeti 4

2)     Dr. Jusuf Karadawi. EL-Imanu wel-Hajatu  fq 53.Kajro

3)     Siretu-Ibn Hisham- fq 141-142. vėll I-rė  Kajro

4)     El-Isra 85

5)      Dr.Muhamedil-enwer  Nadharat fil Akidetil Islamijjeh. Fq. 235 vėll. III-tė  Kajro

6)     Esh-shuura 52

7)     El-Bekaretu 253

8)     ENisa 171

9)     Elmearixh 4

10) El-Hixhėr 29

11) El-Muxhadele 22

12)   Nadharat fil akidetil islamijh po aty 237

13) po aty 240

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Lexo
Kur'an online

Dėgjo
    Kur'an
        online
PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes