Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė
Bashkėsia Islame e Republikės sė Kosovės
KOLUMNE__________________________________________________
Egjipti po reformohet
Autor: Mr.Adnan Bėrbatovci 

"Allahu nuk e ndryshon gjendjene njė populli, derisa ai ta ndryshoj gjendjen e vetevetės sė tij." - Kur’an

"Si tė jeni ju, ashtu do tė udhėhiqeni" - Hadith Sherif

"Nėse populli e do lirinė, atėherė patjetėr kaderi- dėshira e Zotit- do tė pėrgjigjet"- Poet Tunizian.

Zhvillimet e fundit qė po ndodhin nė Egjipt kthyen edhe njė herė vėmednjen e tėrė komunitetit ndėrkombėtar kah ky vend i cili me plot tė drejtė konsiderohet djep i civilizimit botėror. Egjipti me kulturėn e lashtė qė ka, me pozitėn gjeostrategjike dhe namin e madh padyshim qė tregoi edhe njė herė se durimi ka kufi. Populli Egjiptian i cili i pėrket nė shumicė apsolute fesė Islame, shekuj me radhė nga gjiu i tij nxori dijetarė tė tė gjitha fushave si ato shkencore ashtu edhe teologjike. Ai ėshtė padyshim njė popull mikpritės dhe zemėrgjėrė, popull tej mase durimar, por kur kalohen tė gjithė kufijtė dinė tė tregohet edhe tepėr i ashpėr. Sa pėr njoftim po pėrmendim se ky vend u sundua edhe nga ne shqiptarėt dhe atė qė nga viti 1802 e deri nė vitin 1952 ku me revolucionin apo grushtshtetin qė u bė kėtė vit nga elita e gjeneralėve nė krye me Naserin, pėrfundoi sundimi mbretėror qė zgjati njė shekull e gjysmė. Por si duket mbretėria vetėm se e ndėrroi emrin pėr tu tranformuar nė pushtet diktatorial tė cilin e ushtroi Naseri deri sa vdiq i turpėruar duke e humbur gadishullin e Sinait. Pas Naserit pushtetin e merr Enver Sadati i cili ishte njė strateg i pashoq, ishte lider qė falė menqurisė qė ia kishte dhuruar Zoti, arriti qė egjiptit tia kthej krenarinė duke e kthyer gadishullin e sinait me luftė nėn administrimin Egjiptian. Sadati e kuptoi me kohė se bota arabe ishte e zhytur thellė nė vetknaqėsi dhe nuk e kuptonte realitetin . Arabėt mendonin se me deklarata dhe fjalime bombastike mund ta mundin Izraelin, gjė qė e cila nuk ndodhi asnjėherė, e as sot e kėsaj dite. Por Sadati sic pėrmendėm edhe mė parė e kuptoi realitetin dhe pranoi tė ulej nė tavolinėn e bisedimeve me shtetin tanimė tė kriijuar nė mes tė shteteve arabe, pra Izraelin. Ai lidhi marrėveshje paqe me tė, ku si pasojė e kėsaj marrveshjeje nė atė kohė u shpall tradhėtar nga shumica e shteteve arabe. Por vallė a ishte ashtu. Jo ! kurrsesi, por njeriu e kuptoi se aq kishte mundėsi tė bėnte pėr vendin e tij dhe pėr Palestinėn nė atė kohe. Mė pas nė paraden ushtarake tė vitit 1981 u organizua atetnta kundėr sadatit, i cili edhe i mori atij jetėn. Sadati si zėvendės president e caktoi Muhamed Husni Mubarakun, president i tanishėm . Mubaraku ishte njėri ndėr gjeneralėt tė cilėt udhėhoqėn luftėn e vitin 1973 kundėr izraelit. Ky ishte udhėheqės i aviacionit. Dhe ėshtė pėr tu lavdėruar puna e tij nė atė kohe ku udhėhoqi aviacionin me shumė sukses. Vie nė pushtet Mubaraku dhe populli e mirėpriti pėrzgjedhjen e presidentit tė mėparshėm –Sadatit. Mubaraku fillimisht ishte i pėrkushtuar qė tė vazhdoj rrugėn qė e kishte nisur presidenti paraprak nė jetėsimin e procesit tė paqės nė lindjen e mesme. Procesi i paqės thuajse nuk pushonte nga goja e tij qė ditėn kur erdhi nė pushtet. Kuptohet qė koha pas kohe, sidomos nė kohėn e zgjedhjeve u ushtrua terror i paparė nė partitė opozitare, sepse sistemi demokratik ishte pothuajse vetėm nė letėr. Ndėr partitė opozitare e qė llogaritet mė e madhja nė vend janė vėllezėrit muslaiman. Kjo parti mė vonė u ndalua edhe me ligj, gjė qė ėshtė shumė e padrejtė nga ana e partisė nė pushtet. Me kalimine kohės masa revoltohej pikėrisht pėr arsye se nė vend mungonte liria e shprehjes, kushtet ekonimike kishin filluar tė dobėsoheshin, vendin e kishte kapluar korrupcioni i lartė dhe i paparė, kishte dallim tepėr tė madh nė mes shtresave tė shoqėrisė, asaj tė pasur dhe tė varfėr. Shtresa e mesme pothuajse u zhduk me shpejtėsi, dhe kėshtu filloi njė jetė e premtimeve tė njėpasnjėshme tė cilat pas njė kohe i gjasonin vetėm togėfjalėve tė pėrsėritura . Nė vend nataliteti u shtua shumė shpejt, tanimė populli kishte nevoj qė tė punėsohej dhe tė jetonte nje jetė mė tė mirė. Pushteti i Mubarekut dhe i ndihmėsve tė tij si duket nuk dėshironte qė ti zgjidhte tė gjitha propblemet me tė cilat ballafaqohej populli, dhe kjo sjellje e tyre e pamenduar mirė dhe tėrėsisht jo e pėrgjegjshme, e shtyri popullin qė tė mos ketė mė shpresa nė vlerėn e sistemit aktual. Diktatoria kurrė nuk ėshtė e mirė, por neės ajo arrin ta rregulloi sistemin apo gjendjen ekonomike tė njė populli atėherė e ka njėfar dere. Nė tė kundėrtėn, mund tė zgjatė njė kohė por fundi i saj padyshim se do tė jetė i tmershėm. Dhe si duket kėshtu po ngjet edhe me pushtetin e Mubarekut, i cili kuptohet se nuk ėshtė fajtor i vetėm pėr kėtė kaos qė po mbretėron nė egjipt, por ka bashkėfajtor tė shumtė si nga brenda ashtu edhe nga jasthtė, tė cilėt pėrkrahėn atė dhe pushtetin e tij plot 30 vite. Tė gjithė kėta janė bashėfajtor dhe bashkėpjesmarrės qė popullit tė urtė dhe bujar egjiptian i shkakuan vuajtje dhe mjerim me dekada. Dhe ja mė nė fund shpėrtheu ajo qė edhe pritej , demsotrata e cila nė fillim kishte pėr synim reformat qė duheshin bėrė nė tėrė sistemin e shtetit e qė ishin ngritja e standardit tė jetės, ulja e cmimeve, liria e shtypit, e tje, pėr tė arritur mė pas nė kėrkesėn e popullit nė rrėzimin e sistemit apo regjimit aktual dhe zėvendėsimin e tij me elitė krejt tjetėr tė zgjedhur nga populli.
Tėrė elita fetare, politike dhe kulturore e mirėpriti ngritjen e tė rinjėvė nė kėmbė pėr tė kėrkuar gjėrat elementare nga tė cilat ishin privur 3 dekada me radhė. E Mubaraku si gjithnjė mendon se ende i ka pėrkrahėsit afėr vetės, por jo ata tanimė janė tretur, nuk i ndihmojnė mė. Lideri i cili nuk ėshtė i lidhur me popull mos tė mendoj se fundi do i vie mbarė. Kjo nė kėtė botė , e nė botėn tjetėr nė supet e tija do tė bartė tė gjitha padrejtėsitė tė cilat ia shkaktoi atyre qė ishin nėn kujdesin e tij. Ndėrkaq, nėse udhėheqėsi ėshtė i drejtė dhe ėshtė i lidhur me popullin, i cili gėzohet kur populli ėshtė i gėzuar, dhe hidhėrohet kur populli ėshtė i hidhėruar, atėherė ai nuk ka pse brengoset edhe nėse vendos tė largohet nga karriga e pushtetit.
Le tė shėrbej egjipti si shembull pėr tė gjithė ne , se si duhet tė kihet parasysh hidhėrimi i popullit, se kur ai shpėrthen atėherė e tėrė bota tė duket shumė e vogėl pėr tu fshehur. Ndaj me ndėrrimin e regjimit aktual nė Egjipt , shpresojme se ky vend me kapacitetet e shumta qė i posedon, si nė kuadro ashtu edhe nė rrafshin ekonomik, do tė luaj njė rol efektiv jo vetėm nė botėn arabe por edhe mė gjerė.
Pse katėr medhhebet?

© Kėshilli i Bashkėsisė Islame - Prishtinė 2009-2011. Tė gjitha ė drejtat tė rezervuara ®
Dėgjo
    Kur'an
        online
Lexo
Kur'an online

PDF

Nė Gjuhėn Shqipe
Fortėsia e besimtarit dhe qėndrueshmėria e tij
Intelektual tė shquar shqiptar nė mediat arabe

Emancipimi i femrės pėrmes islamit
GRUAJA NĖ ISLAM

SHĖNDETI
Ushqimet e preferuara tė Muhamedit a.s.

Hafėz Ibrahim Dalliu
Komentimi i Istiadhes